ČIURLIONIS IR VIENINTELIAI

XXV KOMPOZITORIŲ E. GRIEGO IR M. K. ČIURLIONIO MUZIKOS FESTIVALIS

Atlikėjai:
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas

Solistė

ANNA GENIUŠIENĖ (fortepijonas) 

Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS

Programoje:

Edvard Grieg – Simfonija c-moll, EG 119

Edvard Grieg – Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll, op. 16

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – Simfoninė poema „Miške“

Greta vieno iš svarbiausių neprilygstamojo lietuvių romantiko ir simbolisto M. K. Čiurlionio simfoninės muzikos pavyzdžių koncerte skambės ir vienintelė išlikusi E. Griego simfonija c-moll. Šiame koncerte klausytojai taip pat turės išskirtinę progą išgirsti ypatingą solistę – 2022 m. prestižinio tarptautinio Van Cliburno (JAV) konkurso sidabro medalio laimėtoją pianistę Anną Geniušienę, kuri šį vakarą atliks vieną žymiausių fortepijoninių kūrinių pasaulyje – E. Griego koncertą fortepijonui a-moll, kurį autorius parašė būdamas vos 24-erių.

 A. GENIUŠIENĖ 2015 m. baigė Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją, 2018 m. Londono karališkoje muzikos akademijoje įgijo magistro diplomą su pagyrimu (prof. Christopherio Eltono klasė). Savo pirmąjį rečitalį pianistė atliko būdama vos septynerių. Nuo tada A. Geniušienės karjera – įvairialypė ir universali. Šviežios, daugiasluoksnės pianistės interpretacijos pelnė jai publikos meilę visame pasaulyje. Pianistė yra koncertavusi Nacionalinėje koncertų salėje Dubline, Menų muziejuje Tel Avive, Carlo Felice teatre Genujoje, Greppi koncertų salėje Bergame ir daugelyje kitų.

Simfoninė muzika visuomet traukė M. K. Čiurlionį: jos klausėsi koncertuose, studijavo partitūras ir pats mokėsi orkestruoti. Kompozitorius sukūrė dvi simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“, tačiau taip ir neturėjo progos jų išgirsti. 1901 m. sukurta simfoninė poema „Miške“ yra pirmasis jo simfoninis kūrinys. Kaip rašė muzikologas Vytautas Landsbergis, „psichologiškai Čiurlionio poemoje vyrauja nuotaika; ne veiksmas, o ypatinga emocinė būsena. Kintanti muzikos laiko tėkmė, tai stabtelėjanti, tai vėl puolanti pirmyn, padeda kompozitoriui išryškinti tam tikras faktūras ir komponuoti dramą. Jos veikėjai – jausmai, judėjimas. Vaizdai tarytum įvairūs, o judėjimas iš esmės tik dvejopas: rimties būsena ir nerimo, polėkio intencija“.

E. Griego genialumo paslaptį iš dalies galima paaiškinti tuo, kad jis intuityviai atpažino tai, kas norvegiška, tikra ir žavinga. Jo įtaka norvegų kompozitoriams bei kitų šalių žmonių požiūriui į Norvegiją buvo ir tebėra neprilygstama. 1867 m. sukūręs savo pirmąją ir vienintelę simfoniją kompozitorius ant partitūros užrašė „niekada neturi būti atliekama“. Tyrėjai teigia, kad toks savikritiško kompozitoriaus sprendimas susijęs su jo tautiečio Johano Severino Svendseno pirmosios simfonijos premjera, nes E. Griegas jautėsi esąs prastesnis, ne taip gerai savo kūryba perteikiantis šiaurietiškąjį koloritą. Po kompozitoriaus mirties rankraštis atiteko Bergeno viešajai bibliotekai, kuri daugiau nei šimtmetį ištikimai vykdė paskutinę kūrėjo valią. Tik dėl šaltojo karo situacija netikėtai pasikeitė: sovietų muzikai gavo rankraščio fotokopiją, o dirigentas Vitalijus Katajevas 1980 m. gruodžio mėn. pirmą kartą, be Norvegijos sutikimo, atliko visą simfoniją, kuri buvo transliuojama radijo bangomis. Norvegai reagavo žaibiškai ir netrukus susigrąžino savo nacionalinę teisę: jau 1981 m. Bergeno filharmonijos orkestras šį kūrinį atliko gyvai.