Žvėrių karnavalas

Atlikėjai:
LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
(meno vadovas ir dirigentas Sergej Krylov)
Solistai:
LUKAS GEDVILAS (fortepijonas)
NERINGA VALUNTONYTĖ (fortepijonas)
Dirigentas MODESTAS BARKAUSKAS
Koncertą veda JOMANTĖ ŠLEŽAITĖ-PAUKŠTĖ

Programoje – Camille’io Saint-Saënso fantazija „Žvėrių karnavalas“ dviem fortepijonams ir orkestrui

Prancūzų kompozitoriaus Camille’io Saint-Saënso fantazija „Žvėrių karnavalas“ – tai programinė siuita iš keturiolikos pjesių, trykštanti humoru, kupina taiklių žanrinių vaizdelių.

Kompozitorius ją sukūrė 1886 m. kaip pokštą bičiulių atlikėjų koncertui, turinčiam įvykti per Užgavėnes. Vėliau Saint-Saënsas uždraudė spausdinti ir viešai atlikti šį proginį kūrinį, nenorėdamas būti apšauktas „nerimtos“ muzikos kūrėju. Neuždraudė jis vienintelės „Gulbės“, ir ši bemat išpopuliarėjo. O visas „Žvėrių karnavalas“ iki kompozitoriaus mirties 1921 m. buvo atliekamas tik privačiose erdvėse.

Trumpoje fortepijonų grojamoje „Liūto introdukcijoje“ egzotiška tema imituoja liūto riaumojimą. „Vištos ir gaidžiai“ – labai tikroviški, jiems įkandin neįtikėtinai greit šuoliuoja „Mulai“, sudarydami kontrastą gremėzdiškiems „Vėžliams“, kurių kankanas skamba kuo lėčiausiu tempu. „Dramblį“ pristato šmaikštaujantis kontrabosas, jis nerangiai groja grakščią ir subtilią Hectoro Berliozo „Silfidžių baleto“ melodiją. Fortepijonai imituoja kaprizingus „Kengūrų“ šuolius, po jų prieš mūsų akis iškyla „Akvariumas“. „Ilgaausius personažus“ – kritikus – apibūdina šaižūs švilpukai ir asilų bliovimas. Fortepijonai ir klarnetas vaizduoja „Gegutę“, o fleita kuria viso „Paukščių narvo“ paveikslą. „Pianistai“, kurių paprastai zoologijos sode nepamatysi, pabrėžtinai akcentuodami, mokosi gamas. Po jų skambančios „Fosilijos“ kuria antikos įvaizdį. Klausydami violončelės griežiamos „Gulbės“, mintyse regime baleriną. Fantazija baigiasi apibendrinančiu finalu.