Petras Geniušas ir Klaipėdos kamerinis orkestras

Pianistui Petrui Geniušui scena niekada nebuvo vieta vien atkurti tai, kas užrašyta partitūroje – tai erdvė ieškoti, rizikuoti ir kiekvieną kartą iš naujo patirti gyvą susitikimą su muzika.Vieną vakarą jis gali pasinerti į genijaus W. A. Mozarto muzikos skaidrumą, kitą – improvizuoti ir jungti garsą su teatru, ar leistis į netikėčiausius kūrybinius susitikimus. Gebėjimas kiekvieną kūrinį atrasti iš naujo ir nuolat ieškoti kitokių muzikos perspektyvų tapo vienu ryškiausių šio Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kūrybinės asmenybės bruožų.  

Šį kartą kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru ir koncertmeisteriu Atiu Banku pianistas pristatys programą, kurioje atsivers skirtingos fortepijono ir orkestro dialogo formos. Mozarto „Koncerte fortepijonui Nr. 12 A-dur“ susitinka klasikinė elegancija, skaidrumas ir subtilus kamerinis pokalbis. L. van Beethoveno „Septintojoje simfonijoje“, styginių orkestro versijoje, pulsuoja nepaliaujama ritminė energija, dėl kurios Richardas Wagneris šį kūrinį pavadino „šokio apoteoze“*. Tuo tarpu Henryko Góreckio „Koncertas fortepijonui ir styginiams Nr. 40“ nukelia į XX amžių, kuriame susipina intensyvumas, meditacija ir savita laiko tėkmė. 

* Šokio apoteozė (kilęs iš graikų apotheōsis – sudievinimas) – tai iškilminga, didinga ir šlovinamojo pobūdžio baigiamoji spektaklio ar šventinio koncerto dalis. Choreografijoje ji žymi didžiausią emocinį pakilimą, kurio metu visi šokėjai susijungia į finalinį, techniškai sudėtingą ir vizualiai įspūdingą akordą.