MUZIKINIS SPEKTAKLIS „HOMO ASFALTUS“

Kūrybinė komanda:
Kompozitorius – Dominykas Digimas
Dirigentas – Egidijus Kaveckas
Režisierė – Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė
Scenarijaus ir libreto autorė – Lina Laura Švedaitė
Kostiumų dailininkė – Izabelė Narečionytė
Šviesų dailininkas – Pijus Vasiliauskas

Vaidmenys ir atlikėjai:

VALSTYBINIO ANSAMBLIO „LIETUVA“ CHORAS IR ORKESTRAS

Nėščia moteris – Smiltė Murencevaitė-Janušienė

Mama – Ingrida Raugaitė / Aušra Kiuraitė-Svilainienė

Senukas – Saulius Vasiliauskis

Dvynė sesuo – Asta Balnionytė-Grajevskė

Bėgikas – Domas Saulevičius / Modestas Karanda

Žmogus – Gintarė Kulikauskytė / Justina Kaminskaitė

Moteris – Viktorija Šedbaraitė

Muziejaus darbuotojas – Daiva Čepulionienė

Jogos mokytojas – Jevgenijus Kovalčukas

Tėtis – Martynas Žukauskas

Kaimynas – Kęstutis Papartis / Dainius Garuckas

Žinių balsas – Donatas Kaikaris

Vyras – Ignas Ščesnulevičius

Miestiečių orkestras: Arvydas Jankus, Simas Miklovis, Viktoras Rimša, Tomas Matevičius, Lauryna Labutytė, Saulė Zadesenec, Gintarė Želvytė, Sonata Zavadskytė, Evelina Sulikaitė, Vincentas Daukšys

Kauno valstybinėje filharmonijoje svečiuosis ansamblis „Lietuva“, pristatysiantis publikai muzikinį spektaklį intriguojančiu pavadinimu „Homo asfaltus“. Programa, kaip žada atlikėjai, nustebins itin neįprastu formatu tiek ilgamečius gerbėjus, tiek tik atrandančius ansamblį.

„Homo asfaltus“ – tai muzikinis spektaklis apie šiandienos žmogų, praradusį ryšį su žeme ir ieškantį savęs globaliame pasaulyje. Įkvėptas Jono Meko kūrybos, Antano Škėmos ir kitų išeivijos lietuvių literatūros, spektaklis tyrinėja miesto žmogų, gyvenantį greičio, informacijos, nerimo ir iliuzijų aplinkoje, bet vis labiau jaučiantį ilgesį gamtai ir savo šaknims. Kūrinyje XXI a. realybė pristatoma su intelektualios ironijos cinkeliu, o spektaklio muzikoje susitinka šiuolaikiniai ritmai ir tautinio paveldo skambesys: sutartinės, kanklių ir birbynių muzika taps kelione nuo miesto triukšmo atgal į archajišką garsų pasaulį.

Kūrinio centre – mieste gyvenanti moteris, kuri yra pasiryžusi šokti nuo tilto ir tik iš aplinkinių sužino, kad yra nėščia, nes pati šito nepastebi. Šis įvykis moters žvilgsnį kreipia į pasaulį: „Į kokį pasaulį aš išleisiu savo būsimą vaiką?“ Nėščia moteris – miesto gyventoja pradeda justi norą grįžti į gamtą. Galiausiai prasideda gimdymas – naujas žmogus žymi naują galimą pradžią ir naują etapą.

 „Pasaulio pabaigos nuojauta, kurioje mes gyvename, šiandien yra naujo pasaulio pradžios galimybė. Mes pervertinome protą, todėl be perstojo sukamės pragaro ratuose, bet vis dar egzistuoja konstruktai, kurie mus grąžina prie gamtos, vienas jų – nėštumas“, – sako režisierė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, pristatydama projekto idėją.