Muzikinis objektų veiksmas „Deivių archeologija“

2023 m. spektaklis nominuotas Auksiniam scenos kryžiui

Etnologės, archeologės Marijos Gimbutienės idėjų įkvėptas muzikinis objektų teatro spektaklis „Deivių archeologija“ panardins žiūrovą į muzikinį sapną, kuriame iš priešistorinių laikų gelmės viena po kitos į rampos šviesą išnirs senovės baltų pasaulio deivės ir būtybės – Žemyna, Austėja, Laima, Veliona, Giltinė, Vėlijūtė. Per ilgus amžius jų vardai apaugo mitais, dainomis, šventiniais ritualais, kurių meninę-muzikinę interpretaciją „susapnuoti“ kviečia Stalo teatras.

Tai bus vienerių kalendorinių metų kelionė po įsivaizduojamą senovės baltų pasaulį nuo vasaros saulėgrįžos iki žiemos saulėgrįžos. Ji prasidės kalėdine Elnio devyniaragio švente, skirta sugrįžtančiai Saulei pasveikinti. Saulei kylant vis aukščiau, ateina deivės Žemynos laikas – be jos derlingumo galių neišdygsta joks grūdas, jokia žolė. Deivė paukštė Gervelė, viena pirmųjų sugrįžtanti pavasarį, pažadina žemę, globoja sėją ir jungia širdis, įkvėpdama meilės galių gyvybei pradėti, o bičių deivė Austėja, viešpataujanti vasarą, toliau saugo ir gausina šeimą, skatina bičiulystę ir pasidalijimą tuo, ką suneša bitės ar užaugina deivė Žemyna. Žmogaus gyvenimo ciklą pradeda jo likimo lėmėja deivė Laima, lydinti jį visą gyvenimą ir galop užleidžianti vietą savo sesei Giltinei, kuri nutraukia gyvenimo siūlą ir perduoda žmogų į Velionos-Vėlijūtės globai. Ši perkelia naują vėlę per upę į vėlių pasaulį kitame krante. Tolimą ir kartu esantį šalia – vidury laukų, po pasaulio medžiu, vadinamu grūšele, kurios viršūnėje spindi Saulė, Mėnuo ir visos žvaigždės, o iš jų žyra naujų gyvybių kibirkštys. Taip nesustodamas sukasi gamtos ir gyvybės ratas: iš kiekvienos pabaigos gimsta pradžia, naujas gamtos ir gyvenimo ciklas.

Skirta visai šeimai ir vaikams nuo 3 m.
Rėmėjai – Lietuvos Kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė