Kintų muzikos festivalis. PAUKŠTĖS GIESMĖ

PAUKŠTĖS GIESMĖ: Moterų paveikslai šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių dainose

Didžiąją dalį programos „Paukštės giesmė“ sudaro šiuolaikinių lietuvių moterų kompozitorių dainos, perteikiančios autores jaudinančius pasakojimus ir temas, stiprias emocines ir dvasines būsenas. 

Programos pavadinimą įkvėpė Lietuvos pamario krašto sakmė apie tragiško likimo moterį-paukštę ir šios istorijos pagrindu gimęs teatro spektaklis, su jame skambančiu Ramintos Šerkšnytės dainų ciklu „Saulos dainos“. Kur veržiasi skristi paukštė, ką ji šaukia saulei ir dangui, ir kas sulaiko motinos širdį žemėje, amžinuose žmonių vargeliuose? Jos godos dėl savo vaikų ir viso pasaulio – skausmingos, bet kartu ir šviesios, pilnos vilties. 

Šauksmas ataidi ir Dalios Raudonikytės kompozicijoje Šv. Augustino žodžiais. Ko ji ilgisi –  dieviškos šviesos, pasigailėjimo ar meilės? Greta šių dramatiškų ir ekspresyvių kūrinių, Zitos Bružaitės ir Loretos Narvilaitės dainos panardina į kontempliatyvias būsenas poetiškuose žiemos paveiksluose, nudažytuose sniego spalva. Tačiau abiejų šių autorių žiema taip pat kupina stipraus ilgesio. Jame persipina nostalgija, melancholija ir laukimas, kada kartu su gamta vėl atgims jausmai.

Šalia šių moterų kūrėjų išsisakymų programą papildo ir vyrų kompozitorių kūriniai, piešiantys išraiškingus moterų paveikslus, perteikiantys moters jausmus jos pačios lūpomis. Senojo Testamento tekstų įkvėptas Anatolijus Šenderovas kuria Sulamitos – paslaptingos Rytų gražuolės portretą, Mylimosios ir Sužadėtinės prototipą, kuriuo sakralizuojama dvasinė ir kūniška meilė. Ji aistringai šaukia savo Mylimąjį pačiais gražiausiais vardais. 

Kaip kontrastas šiam moters paveikslui – Algirdo Martinaičio kompozicija, šaržo ir grotesko kalba pasakojanti apie jausmų audras jaunos merginos širdyje, kurioje kaunasi susikurti idealai ir kylantys, dar nepažinti geismai. 

Programa „Paukštės giesmė“, susitelkdama į moters išgyvenimų pasaulį ir kūrybinės išraiškos būdus, reflektuoja skirtingas meilės, motinystės, ilgesio, būties trapumo patirtis. Jos atsiskleidžia muzikos santykyje su mitologijos, folkloro, religijos ir poezijos įvaizdžiais ir pasakojimais. 

ATLIKĖJOS

Renata Dubinskaitė (mecosopranas)
Jonė Punytė-Svigarienė (fortepijonas)

PROGRAMA

Raminta Šerkšnytė (1975)
„Saulos dainos“ (2004), Albinos Žiupsnytės žodžiai
I Saulos lopšinė
II Pasaka
III Lopšinė
IV Malda
V Rečitatyvas
VI Šauksmas
VII Rauda  

Loreta Narvilaitė (1965)
„Ruduo Palangoje“ (2022), Sigito Gedos žodžiai 
„Žiemos moteris“ (2025), Leonardo Gutausko žodžiai 
„Sniegas“ (2000), Henriko Radausko žodžiai
Anatolijus Šenderovas (1945–2019)
„Sulamitos giesmės“ (1992), „Giesmių giesmės“ tekstas, hebrajų kalba
I giesmė
II giesmė

Zita Bružaitė (1966) 
Sonetas VII „Žiemos pasaka“ (2007), Henriko Radausko žodžiai

Dalia Raudonikytė-With (1970–2018)
„You Enlightened Me“ (2016), misterija, Šv. Augustino tekstas anglų kalba

Algirdas Martinaitis (1950)
„Meilės eliksyras“ (2025), Marcelijaus Martinaičio žodžiai

RENATA DUBINSKAITĖ, mecosopranas, Vilniaus dailės akademijoje studijavo dailės istoriją ir teoriją, 2011 m. apsigynė menotyros daktaro disertaciją. 2015 m. baigė solinio dainavimo bakalauro studijas Lietuvos ir muzikos teatro akademijoje ir 2023 m. magistro studijas Vytauto Didžiojo Universiteto muzikos akademijoje pas prof. Vladimirą Prudnikovą. Barokinį vokalą stažuojasi Bolonijoje pas profesorių Fernando Coreiro Opa. 

R. Dubinskaitė yra pagrindinė tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ solistė (nuo 2013 m.), šio ansamblio ir Kretingos senosios muzikos festivalio prodiuserė, taip pat dueto „Duo Barocco“ dainininkė ir koncertinių programų kūrėja (nuo 2010 m.). 2023 m. ji įsteigė naują senosios muzikos ansamblį „Lux Maris“, jame kuria senosios muzikos vokalines programas įvairioms atlikėjų sudėtims.

2021 m. dainininkės solinį diską „Barbara Strozzi. La voce sola“ išleido įrašų kompanija „Brilliant Classics“ (Nyderlandai), CD įrašai transliuoti „BBC Radio“, „France Musique“, JAV ir Australijos radijo programose, sulaukė entuziastingo tarptautinių kritikų įvertinimo. 

Su ansambliu „I Gemelli“ ji koncertavo prestižinėse koncertų salėse – Amsterdamo „Concertgebouw“ ir Barselonos „Palau de la Musica Catalana“, taip pat Sevilijos ir Ekso (Prancūzija) operos teatruose. Su ansambliu „Canto Fiorito“ ji dainavo solo rečitalius ir koncertines programas Stokholme, Briuselyje, Namiūre, Osle, Trondheime, Zalcburge, Vienoje, Braitone, Rostoke ir kituose Europos miestuose. Nuo 2019 m. R. Dubinskaitė dainuoja su Namiūro kameriniu choru (Belgija) ir senosios muzikos ansambliu „Cappella Mediterranea“ operų pastatymuose ir koncertuose prestižinėse Europos koncertų salėse, tokiose kaip Karališkoji Versalio koplyčia, Briuselio „Bozar“, Paryžiaus „Radio France“ salė, Liono auditorija, Zalcburgo operos festivalio erdvė ir kt. 

Dainininkė yra parengusi Holoferno vaidmenį A. Vivaldi oratorijos sceniniame pastatyme (2014 ir 2023 m., režisierius G. Varnas), nimfos vaidmenį L. Rossi operoje „Užburtoji pilis“ (2020–2021, Dižonas, Nansi ir Versalis, su ansambliu „Cappella Mediterranea“), Česonijos vaidmenį G. Pagliardi operoje „Kaligula“ (2015, su Prancūzijos ansambliu „Le Poeme Harmonique“) ir nemažai kitų baroko operos vaidmenų. 

Pianistė lekt. dr. JONĖ PUNYTĖ-SVIGARIENĖ studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Olgos Šteinberg klasė). 2001–2006 m. stažavosi Štutgarto aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje (prof. Konrad Richter, prof. Cornelis Witthoeft), 2004–2006 m. Trosingeno aukštojoje muzikos mokykloje prof. Eckart Sellheim klasėje studijavo hammerklavier – autentiško senojo fortepijono – atlikimo subtilybes. 2025 m. apgynė meno daktaro laipsnį tema „Ankstyvojo fortepijono vaidmuo lied žanre: istoriškai pagrįsti atlikimo aspektai“.

2006–2024 m. dirbo vyr. koncertmeistere LMTA Dainavimo, Styginių instrumentų, Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedrose, nuo 2025 m. – LMTA Koncertmeisterio katedros vedėja. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja metodininkė, vadovauja Akompanimento ir Koncertmeisterių metodinei grupei. 

Pianistė sėkmingai dalyvavo konkursuose: kamerinių ansamblių konkurse Vilniuje laimėjo I vietą (2000), Vilniaus I tarptautiniame dainininkų ir koncertmeisterių konkurse – II vietą (2005), VI tarptautiniame F. Schuberto ir moderniosios muzikos konkurse Grace – I premiją ir specialų prizą už geriausiai atliktą šiuolaikinį kūrinį Lied kategorijoje (su dainininke W. Nakaso, 2006, Austrija).

J. Punytė dalyvavo festivaliuose Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, grojo su LMTA, VDU orkestrais. Nuolat bendradarbiauja su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu orkestrais, dalyvauja Lietuvos ansamblių tinklo (LAT) veikloje. Atlikėja daug dėmesio skiria kamerinei muzikai, ypač Lied žanrui. Su W. Nakaso (sopranas, Japonija) ir kitais scenos partneriais koncertavo Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje ir Lietuvoje.