FORTEPIJONO MAGAS

XXVIII PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS

JAN KRZYSZTOF BROJA (fortepijonas, Lenkija)

Programoje:
Ludwig van Beethoven – Sonata E-dur, op. 109
Johannes Brahms:
Intermezzo b-moll, op. 117 Nr. 2
Intermezzo a-moll, op. 118 Nr. 1
Intermezzo A-dur, op. 118 Nr. 2
Intermezzo es-moll, op. 118 Nr. 6
Intermezzo h-moll, op. 119 Nr. 1
Rapsodija Es-dur, op. 119 Nr. 4
Ludwig van Beethoven – Sonata As-dur, op. 110
Fryderyk Chopin:
Barkarolė, op. 60
Baladė f-moll, op. 52

Tikra dovana Pažaislio muzikos festivalio klausytojams taps vienu ryškiausių Lenkijos pianistų tituluojamo Jano Krzysztofo Brojos pasirodymas. Šis atlikėjas jau po debiuto Varšuvos nacionalinėje filharmonijoje kritikų buvo lyginamas su garsiausiais praėjusio šimtmečio pianistais, o 2009 m. buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui.

Pianistas gimė Varšuvoje, studijavo Frankfurte prie Maino, Hanoveryje ir Varšuvoje, tapo daugelio tarptautinių pianistų konkursų laureatu. Po įsimintinos pergalės 1999 m. Vilniuje vykusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų konkurse J. K. Broja Lietuvos spaudoje buvo pavadintas „XXI a. pianistu“ ir tuomet jam atsivėrė durys į prestižines Europos, Azijos bei Amerikos sales. Jis surengė gausybę rečitalių, koncertavo daugelyje tarptautinių fortepijono festivalių, pianisto pasirodymus įrašinėjo Lenkijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Japonijos, Kolumbijos, Brazilijos, Jungtinių Amerikos Valstijų radijo ir televizijos laidos.

J. K. Broja bendradarbiavo su pasaulinio garso režisieriumi Romanu Polanskiu, šiam statant kino filmą „Pianistas“, kaip asmeninis pagrindinio vaidmens atlikėjo Adrieno Brody muzikos konsultantas. Jis atliko fortepijono partiją Pawelo Mykietyno sukurtame garso takelyje Andrzejaus Wajdos filmui „Saldus skubėjimas“, o prieš ketverius metus pianistą buvo galima išgirsti viso pasaulio kino teatrų ekranuose, skambant Šarūno Barto kino filmo „Šerkšnas“ garso takeliui. J. K. Brojos įrašytas kompaktines plokšteles leidžia tokios garso įrašų kompanijos kaip „Naxos“ ar „ICA Classics“.

Pianistas apie savo santykį su muzika kalba taip: „Būti muzikantu, kompozitoriumi, improvizatoriumi ir būti be aistros – tiesiog neįmanomas derinys, kuris iš karto yra pasmerktas pražūčiai“. Tad nenuostabu, kad Pažaislio festivaliui J. K. Brojos pasirinktoje programoje skambės dvi iš trijų paskutinių Ludwigo van Beethoveno sonatų. 30-oji vilioja klausytoją savo intymiu, ne tokiu dramatišku charakteriu ir išsiskiria ypatingu lyriškumu, melodinėmis ir harmoninėmis puošmenomis, ornamentais ir viražais, primenančiais Fryderyko Chopino kūrinius. 31-oji pasižymi didžiuliu emociniu spektru: nuo absoliučios nevilties gelmių iki visiškos euforijos. Ši sonata yra neįtikėtinai kompaktiška, o jos filosofinė įžanginė mintis yra tarsi kūrinio tezė, persmelkianti visą sonatą ir pasiekianti apoteozę paskutinėmis akimirkomis. Du didingus Vienos klasiko kūrinius atskirs romantiškos Johanneso Brahmso fortepijoninės miniatiūros: lyriškieji intermezzo ir epinė, išraiškos galia spinduliuojanti rapsodija.