Atsisveikinimo simfonija

Atlikėjai:
LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
Meno vadovas, solistas ir dirigentas SERGEJ KRYLOV (smuikas)

Programa:
MAX BRUCH – Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 1, g-moll, op. 26 (Tomo Petrikio orkestruotė styginiams)
JOSEPH HAYDN – Simfonija Nr. 45 fis-moll („Atsisveikinimo“), Hob. I:45

Naujųjų metų išvakarėse Šv. Jonų bažnyčioje tradiciškai pasirodo Lietuvos kamerinis orkestras ir jo meno vadovas, dirigentas ir smuikininkas Sergejus Krylovas, jis soluos emocionalųjį vokiečių romantiko Maxo Brucho Koncertą smuikui ir orkestrui Nr. 1, g-moll, sukurtą 1866 metais. XIX a. antroje pusėje, kai Europoje jau sklandė nauji muzikos vėjai, muzikiniai eksperimentai ir ieškojimai, Berlyne kuriantis Bruchas ištikimai laikėsi šimtmečio senumo tauraus ir nuoširdaus romantizmo stiliaus. Šiam kūriniui būdingas virtuozinis spindesys ir melodingumas bei jaunatviškas polėkis. Būtent jis tapo ne tik žinomiausiu autoriaus kūriniu, bet ir vienu populiariausių vėlyvojo romantizmo epochos smuiko koncertų.

Apie Josepho Haydno Simfoniją Nr. 45 fis-moll („Atsisveikinimo“) dėl jos neįprastumo pasakojamos įvairios legendos. 1772 m. Haydno globėjas ir darbdavys kunigaikštis Esterházy su svita ir orkestru per ilgai užsibuvo savo vasaros rezidencijoje: orkestrantai ten gyveno prastomis sąlygomis, šalo ir sirgo. Tiesiai to pasakyti kunigaikščiui nesiryžo net kapelmeisteris Haydnas. Tuomet jis sukūrė naują simfoniją ir pakvietė kunigaikštį pasiklausyti, o kūrinio pabaigoje surengė spektaklį: po įprastos greitosios finalo dalies suskambo lėtas Adagio, ir orkestro muzikantai, gesindami ant pultų žvakes, vienas po kito paliko sceną. Liko griežti tik pats Haydnas ir orkestro koncertmeisteris. Kunigaikštis užuominą suprato ir netrukus baigė vasaros sezoną.

Nuo 1970-ųjų kasmet senieji metai palydimi skambant šiai Haydno simfonijai. Tai viena ilgiausiai gyvuojančių Filharmonijos naujamečių koncertų tradicijų – Lietuvos kamerinio orkestro muzikantai groja legendinį kūrinį viena po kitos gęstant žvakėms...