FANTAZIJA ČIURLIONIUI

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti

Atlikėjai:
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
Solistė
MARINA KAN SELVIK (fortepijonas, Norvegija)
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS

Programoje:

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – uvertiūra „Kęstutis“ simfoniniam orkestrui;

simfoninė poema „Miške“

II d.

Edvard Grieg – Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll, op. 16

Ludwig van Beethoven – Fantazija fortepijonui, chorui ir orkestrui c-moll, op. 80

Minėdama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines Kauno filharmonija kviečia į dar vieną šiai progai dedikuotą koncertą, kuriame Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, norvegų pianistė Marina Kan Selvik ir dirigentas Robertas Šervenikas greta M. K. Čiurlionio uvertiūros „Kęstutis“ ir simfoninės poemos „Miške“ atliks Ludwigo van Beethoveno ir Edvardo Griego kūrinius. Klausytojų laukia išskirtinė ir turininga programa.

Koncertą pradės M. K. Čiurlionio uvertiūra „Kęstutis“ – vienas iš nebaigtų, tik vėliau rekonstruotų kompozitoriaus opusų. 1901 m. sukurta simfoninė poema „Miške“ – pirmasis M. K. Čiurlionio simfoninis kūrinys. Jis buvo rašomas didiko Michał‘o Zamojski‘o paskelbtam konkursui, kuriame pelnė specialų žiuri pagyrimą. Poema buvo dedikuota draugui, lenkų kompozitoriui Eugeniusz‘ui Morawski‘ui. Kaip rašė žymiausias M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėtojas, muzikologas prof. Vytautas Landsbergis, „Čiurlionio poemoje vyrauja ne veiksmas, o ypatinga emocinė būsena. Šios veikėjai – jausmai, judėjimas. Vaizdai tarytum įvairūs, o judėjimas iš esmės tik dvejopas: rimties būsena ir nerimo, polėkio intencija“.

Šį vakarą skambės vienas gražiausių romantizmo epochos kūrinių – E. Griego Koncertas fortepijonui a-moll, op. 16. Tai – vienintelis šio žanro kūrinys, kurį kompozitoriui pavyko užbaigti, nors šį koncertą jis tobulino bene visą savo gyvenimą. Išskirtiniai kūrinio bruožai – norvegų tautinės muzikos intonacijos ir virtuoziška solo partija, savo galia ir nuotaikų gamos platumu pasiekianti orkestro skambesiui būdingą charakterį. Kūrinys nuo pat jo premjeros visuomet sutinkamas gausiomis ovacijomis ir iki šių dienų yra dažniausiai atliekamų koncertų fortepijonui sąraše.

Vakarą vainikuos L. van Beethoveno Fantazija fortepijonui, chorui ir orkestrui c-moll, op. 80, dažnai vadinama „Chorine fantazija“. Tai – išskirtinis kūrinys, tapęs simboliniu Devintosios simfonijos pranašu, o savo užmojais, reikalingomis atlikėjų pajėgomis ir komponavimo kokybe niekuo jai nenusileidžiantis.

Greta iškilių Lietuvos kolektyvų pasirodysianti Norvegijos pianistė MARINA KAN SELVIK yra daugelio tarptautinių konkursų, tokių kaip J. Vītolso konkursas Latvijoje, Šiaurės šalių fortepijono konkursas Švedijoje, „German Piano Open“ Vokietijoje ar „ClaMo“ konkursas Ispanijoje, laureatė. Ji yra koncertavusi Oslo kamerinės muzikos, Kioto, „Musical Chairs“, „Eurasia Music Games“, Bergeno ir „Fjord Classics“ festivaliuose.  Kaip solistė grojo su Bergeno filharmonijos, Norvegijos radijo, Trondheimo simfoniniu, Armėnijos nacionaliniu filharmonijos, Alikantės simfoniniu orkestrais, taip pat – su Kauno miesto simfoniniu bei Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestrais.

Solistės Marinos Kan Selvik nuotraukos autorius Magnus Skrede