Dedikacija Arvo Pärtui

Arvo Pärtas yra vienas iš nedaugelio kompozitorių, kurių muziką galima atpažinti vos iš kelių garsų. Nenuostabu, kad jo muzika jau ne vieną dešimtmetį išlieka tarp dažniausiai atliekamų šiuolaikinių kompozitorių kūrinių visame pasaulyje. 90-metį minintis estų kūrėjas tapo pasauliniu reiškiniu pasirinkęs kelią, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodė prieštaringas savo laikmečiui. Kai muzika ieškojo vis naujų ir sudėtingų formų, A. Pärtas atsigręžė į paprastumą ir tylą. 

Prieš atrasdamas savąjį tintinnabuli* stilių, A. Pärtas išbandė įvairias XX amžiaus muzikos kryptis, o vėliau vis labiau gilinosi į senąją muziką, grigališkąjį choralą ir polifoniją. Jis neatsisakė praeities, bet ir nesiekė jos pakartoti. Skirtingos muzikinės patirtys tapo pagrindu kalbai, kuri šiandien suprantama klausytojams visame pasaulyje. 

Pianistė Onutė Gražinytė ir violončelininkas Edwardas Kingas Pärto jubiliejui parengtoje programoje žvelgia į kompozitorių plačiau – per kūrėjus, kurių muzikoje galima atrasti jam artimų idėjų. Johanno Sebastiano Bacho kūryboje atsiveria aiški forma ir vidinė tvarka, Olivier Messiaeno muzikoje – savitas laiko pojūtis ir dvasiniai ieškojimai, o Alfredo Schnittke's sonatoje – skirtingų muzikinių pasaulių susidūrimai. Šalia šių kūrinių skambantys „Fratres“ ir „Spiegel im Spiegel“ primins, kad kartais didžiausią įspūdį palieka ne garsų gausa, o gebėjimas išgirsti tai, kas slypi tarp jų.

*Tintinnabuli (lotynų k. tintinnabulum – varpelis) – estų kompozitoriaus Arvo Pärto sukurtas ir 1976 m. pristatytas muzikinis stilius, kuriam būdingas asketiškumas, lėtas tempas ir skaidrus skambesys