Mirtis ir mergelė

Franzo Schuberto „Mirtis ir mergelė“ buvo sukurta kaip trumpa daina balsui ir fortepijonui, kurioje susitinka du veikėjai – išsigandusi mergelė ir ją raminanti mirtis. Po kelerių metų kompozitorius prie šios dainos sugrįžo styginių kvartete, paprastą dialogą paversdamas vienu įtaigiausių muzikinių pasakojimų apie žmogaus trapumą, baimę ir susitaikymą savo kūryboje. Šiai programai ypatingą skambesį suteiks Pietų Korėjos smuikininkė Hyeyoon Park – tarptautinį pripažinimą pelniusi atlikėja, kurios interpretacijos vertinamos dėl techninio meistriškumo, jautrumo ir emocinės gelmės. 

Šio kūrinio nuotaikos taps atspirties tašku programai, kurioje Klaipėdos kamerinis orkestras kartu su H. Park atvers skirtingus žvilgsnius į žmogaus išgyvenimus. Karlo Amadeuso Hartmanno „Concerto funèbre“ smuikui ir styginių orkestrui gimė XX amžiaus politinių sukrėtimų akivaizdoje ir tapo kompozitoriaus vidinės pozicijos išraiška. Kūrinyje girdimas ne tik nerimas ar dramatizmas, bet ir stiprus žmogiško orumo bei vilties siekis. 

H. Park priklauso ryškiausioms savo kartos smuikininkėms, koncertuojančioms su žymiausiais pasaulio orkestrais ir dirigentais. Jos jautrus, tačiau kartu intensyvus muzikavimas leis atskleisti skirtingus šios programos charakterius – Schuberto romantizmo gelmę, K. A. Hartmanno emocinę įtampą bei kitų programoje skambėsiančių kūrinių spalvas.