ATRADIMAI

Atlikėjai:
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas

Solistai:
MARIJA ARUTIUNOVA (sopranas)
GABRIELĖ KUZMICKAITĖ (mecosopranas)
MINDAUGAS JANKAUSKAS (tenoras)
ANDRIUS APŠEGA (baritonas)
KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO
Lina Krėpštaitė (fortepijonas)
Indrė Andruškevičiūtė (smuikas)
Asta Krištaponienė (violončelė)
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS

Programoje:
Samuel Coleridge-Taylor – Kantata „Sakmė apie senąją Japoniją“ („A Tale of Old Japan“)

Erik Satie – „Paradas“ („Parade“)

Kenji Bunch – „Hardware Concerto“

Projektą finansuoja LR kultūros ministerija 

XIX ir XX amžių sandūroje gyvenęs Samuelis Coleridge-Tayloras – juodaodis britų kompozitorius ir dirigentas, kurio šlovė sužibo gastrolių Jungtinėse Amerikos Valstijose metu, kai Niujorko muzikos elitas jį ėmė vadinti afrikietiškuoju Mahleriu. Jis ypač išgarsėjo trimis kantatomis, sukurtomis pagal amerikiečio Henry’io Wadswortho Longfellowo epinę poemą „Hiawathos giesmė“. 1911 m. sukurta „Sakmė apie senąją Japoniją“ – vienas paskutinių šio romantiškojo autoriaus kūrinių. Kantata, sukurta poeto Alfredo Noyeso tekstu, skirta chorui, orkestrui ir keturiems solistams. Dvi šio kūrinio premjeros įvyko Anglijoje, viena Amerikoje, o po to kantata buvo užmiršta šimtui metų. Šis atlikimas – istorinis kūrinio atgimimas, tapsiantis reikšmingu atradimu visiems romantinės muzikos mylėtojams.

Ekscentriškojo prancūzų kompozitoriaus Eriko Satie kūrinys orkestrui „Paradas“ buvo sumanytas kaip baletas žymiajai Sergejaus Diagilevo trupei. Šio baleto inscenizacijai buvo pasitelktas tikras įžymybių žvaigždynas: choreografas  Leonidas Miasinas, dekoracijų ir kostiumų autorius Pablo Picasso, scenaristas Jeanas Cocteau ir kiti. Pastatytas Paryžiuje 1917 m. baletas sukėlė ne mažesnį skandalą nei Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“: publika vos nenutraukė pasirodymo rėkdama „Satie ir Picasso – purvini bošai“ (bošais paryžiečiai niekinančiai vadino vokiečius, tuo metu vykusių prancūzų ir vokiečių karinių konfliktų metu). Po premjeros kritika apkaltino S. Diagilevo trupę prancūzų bendruomenės demoralizavimu, o kompozitorių išvadino bepročiu, rašančiu muziką spausdinimo mašinėlėms ir tarškynėms. Įsiutęs kompozitorius vienam iš kritikų parašė įžeidinėjimų kupiną laišką, už ką buvo lygtinai nuteistas aštuonioms dienoms kalėjimo. Nepaisant tuometinio skandalo kūrinys „Paradas“ tapo siurrealizmo krypties muzikoje pradininku ir įsitvirtino repertuare kaip įsimintina orkestrinė pjesė. Neabejotinai, Lietuvos klausytojams tai bus išskirtinis muzikinis potyris.

Šiemet penkiasdešimtmetį atšventęs amerikiečių kompozitorius Kenji Bunchas, kurį „New York Times“ pavadino „kompozitoriumi, į kurį verta atkreipti dėmesį“, greitai tapo vienu ryškiausių savo kartos amerikiečių kūrėjų. Jo muzika patraukia tiek klausytojus, tiek atlikėjus savitu, ryškiu šiuolaikinės amerikiečių muzikos balsu. K. Bunchas yra vienas iš trijų kompozitorių, atrinktų projektui „Magnum Opus“, jo kūrinius atliko Kolorado, Teksaso, Stoktono, Misūrio, kiti Jungtinių Amerikos Valstijų simfoniniai orkestrai, taip pat – žymusis Saint Paulo kamerinis orkestras.  Užsakymus naujiems kūriniams šiam kompozitoriui teikia Anglijos kamerinis orkestras, „Phoenix Symphony“, Bridgehamptono kamerinės muzikos festivalis, „New Juilliard Ensemble“ ir kiti žymūs atlikėjai. Prieš du dešimtmečius sukurtas koncertas fortepijoniniam trio ir simfoniniam orkestrui „Hardware Concerto“ – kupinas netikėtumų, priverčiantis instrumentus skambėti neįprastai, bet labai įdomiai, žaižaruojantis energija ir įtraukiančiais ritmais. Kitaip tariant, šis koncertas – tikras atradimas kiekvienam melomanui.