MUZIKINIS SPEKTAKLIS „HOMO ASFALTUS“

Kūrybinė komanda:
Kompozitorius – Dominykas Digimas
Dirigentas – Egidijus Kaveckas
Režisierė – Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė
Scenarijaus ir libreto autorė – Lina Laura Švedaitė
Kostiumų dailininkė – Izabelė Narečionytė
Šviesų dailininkas – Pijus Vasiliauskas
Vyr. chormeisteris – Algimantas Kriūnas
Meno vadovas – Giedrius Svilainis

Vaidmenys ir atlikėjai:
VALSTYBINIO ANSAMBLIO „LIETUVA“ CHORAS IR ORKESTRAS
Nėščia moteris –  Smiltė Murencevaitė-Janušienė / Ieva Granickienė
Mama – Ingrida Raugaitė / Aušra Kiuraitė-Svilainienė
Senukas – Saulius Vasiliauskis / Zenius Sakalauskas
Dvynė sesuo – Asta Balnionytė-Grajevskė / Estera Paukštytė-Penkaitienė
Bėgikas – Domas Saulevičius / Modestas Karanda
Žmogus – Gintarė Kulikauskytė / Justina Kaminskaitė
Moteris – Viktorija Šedbaraitė / Rima Žukauskienė
Muziejaus darbuotojas – Daiva Čepulionienė / Irena Kerulienė
Jogos mokytojas – Jevgenijus Kovalčukas / Dainius Garuckas
Tėtis – Martynas Žukauskas / Albertas Toločka
Kaimynas – Kęstutis Papartis
Žinių balsas – Donatas Kaikaris
Vyras – Ignas Ščesnulevičius 

Kauno valstybinėje filharmonijoje svečiuosis ansamblis „Lietuva“, pristatysiantis publikai muzikinį spektaklį intriguojančiu pavadinimu „Homo asfaltus“. Programa, kaip žada atlikėjai, nustebins itin neįprastu formatu tiek ilgamečius gerbėjus, tiek tik atrandančius ansamblį.

„Homo asfaltus“ – tai muzikinis spektaklis apie šiandienos žmogų, praradusį ryšį su žeme ir ieškantį savęs globaliame pasaulyje. Įkvėptas Jono Meko kūrybos, Antano Škėmos ir kitų išeivijos lietuvių literatūros, spektaklis tyrinėja miesto žmogų, gyvenantį greičio, informacijos, nerimo ir iliuzijų aplinkoje, bet vis labiau jaučiantį ilgesį gamtai ir savo šaknims. Kūrinyje XXI a. realybė pristatoma su intelektualios ironijos cinkeliu, o spektaklio muzikoje susitinka šiuolaikiniai ritmai ir tautinio paveldo skambesys: sutartinės, kanklių ir birbynių muzika taps kelione nuo miesto triukšmo atgal į archajišką garsų pasaulį.

Kūrinio centre – mieste gyvenanti moteris, kuri yra pasiryžusi šokti nuo tilto ir tik iš aplinkinių sužino, kad yra nėščia, nes pati šito nepastebi. Šis įvykis moters žvilgsnį kreipia į pasaulį: „Į kokį pasaulį aš išleisiu savo būsimą vaiką?“ Nėščia moteris – miesto gyventoja pradeda justi norą grįžti į gamtą. Galiausiai prasideda gimdymas – naujas žmogus žymi naują galimą pradžią ir naują etapą.

 „Pasaulio pabaigos nuojauta, kurioje mes gyvename, šiandien yra naujo pasaulio pradžios galimybė. Mes pervertinome protą, todėl be perstojo sukamės pragaro ratuose, bet vis dar egzistuoja konstruktai, kurie mus grąžina prie gamtos, vienas jų – nėštumas“, – sako režisierė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, pristatydama projekto idėją.