Vytautas V. ir Ramunė Landsbergiai | Žiauriai gražūs romansai

Vytautas V.Landsbergis – rašytojas, poetas, kino ir teatro režisierius, bardas bei nepailstantis kūrėjas, sėkmingai save realizuojantis įvairiose srityse. Viena iš jų - dainuojamoji poezija. Pasak paties Vytauto, didžiausiu savo mokytoju jis laiko Marcelijų Martinaitį. Pagal šio poeto eiles Vytautas V. Landsbergis dar ir dabar sukuria nemažai dainų. Jo atliekamos dainos yra kupinos įvairiausių siužetų, netikėtų posukių, senovės lietuvių tautosakos ir „žiauriai“ romantiškos meilės.

Kiekvieną savo pasirodymą Vytautas V. Landsbergis paverčia jaukiu pasisedėjimu su dainom ir pasakojimais bei ore tvyrančia meile, kurią „apdainuoju iš visų pusių: gražiąją, liūdnąją, kai miršta mylimoji, romantiškąją, pakylėtąją...“, - prisipažįsta menininkas.

Kartais į savo pasirodymus pakviečia žmoną Ramunę, su kuria uždainuoja „Žiauriai gražius romansus“. Tai toks specifinis dainuojamosios kūrybos žanras, labai išpopuliarėjęs nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje (1919-1939), kai miestuose, bei kaimuose atsirado radijas ir jo dėka – restoranuose, vakarėliuose bei užstalėse – ėmė plisti romansų dainavimo tradicija. Dažniausiai tai būdavo iš kitų kalbų versti bei lietuviškoms situacijoms pritaikyti itališki, rusiški ar čigoniški romansai. Tačiau tuo pat metu sparčiai buvo kuriami ir savi, lietuviški žiaurieji romansai, neretai palydimi aštrių egzotiškų prieskonių, nuožmių leopardų, tragiškos meilės, nukirstų galvų...