„PELENĖ“ (Rež. Jevgenija Rusakova)

Lietuviai ją vadina Pelene, anglai – Cinderella, prancūzai – Cendrillon, vokiečiai – Aschenputtel, ukrainiečiai – Popeluška, baltarusiai – Papeluška, lenkai – Kopciuška, latviai – Pelnruškyte, rusai – Zoluška ir t. t. Apie šią mergaitę kiekviena mama gali pasekti savo pasakos variantą, nes išties pasaulio folklore egzistuoja tūkstančiai „Pelenės“ istorijos variantų.

Spektaklyje kiekvienas atras mylimiausią Pelenės variaciją, nors viskas prasidės lyg ir tradiciškai. Čia sutiksite geraširdį našlį ir jo dukrą – mielą ir malonią merginą. Deja, našlys ves įžūlią ir piktą ponią su dviem dukromis, kurios labai panašios į savo motiną. Pamotė privers savo podukrą gyventi palėpėje, miegoti lovoje ant šiaudų, dirbti sunkiausius bei nešvariausius darbus. O sėdi ji paprastai ant pelenų dėžutės prie židinio, todėl „seserys“ ją ir praminė Pelene. Bet vieną dieną ėmė dėtis tikri stebuklai, atvedę Pelenę į lemtingą puotą karaliaus rūmuose...

 Charles Perrault (Šarlis Pero) (1628–1703) – prancūzų rašytojas, pasakininkas, poetas ir kritikas. Rašė alegorines poemas, odes, eilėraščius. Parašęs tokias pasakas kaip „Raudonkepuraitė“, „Miegančioji gražuolė“, „Batuotas katinas“, „Asilo oda“, „Pelenė“, „Mėlynbarzdis“ ir kt. Pagal pasakų siužetus yra sukurta operų, baletų. Žinomiausi iš jų: G. Rossiniʼo opera „Pelenė“, B. Bartoko opera „Mėlynbarzdžio pilis“, P. Čaikovskio baletas „Miegančioji gražuolė“. O pasaka „Batuotas katinas“ daug kartų tapo populiariais filmais ir leidiniais vaikams. Ch. Perrault buvo produktyvus rašytojas, tačiau jo kūrinių (išskyrus pasakas) beveik neišliko. Ch. Perrault dėka liaudies pasakos pateko į „aukštąją“ literatūrą. Jo pasakos turėjo įtakos ne tik pasaulio literatūrai. Jos žymi pasakų tradicijos pradžią. Po Ch. Perrault šią tradiciją perėmė Broliai Grimai, Hansas Christianas Andersenas ir kt.

Jevgenija Rusakova – režisierė, Vilniaus senojo teatro aktorė, spektaklių H. Ch. Anderseno „Undinėlė“ (2012), A. Puškino „Pasaka apie carą Saltaną“ (2016) dailininkė, adaptavo kostiumus spektakliui „Naujametė paukščių dingimo istorija“ (2019). Spektaklio „Naujametiniai nuotykiai sapnų šalyje“ (2022) bei „Smalsusis drambliukas“ (2023) režisierė ir dailininkė. 2017 m. J. Rusakova buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už kostiumų dailininkės debiutą spektaklyje „Pasaka apie carą Saltaną“.

Spektaklis rodomas rusų kalba.