Monospektaklis (storytelling) „SEEN“

„SEEN“ – monospektaklis apie kūno kultą, valgymo sutrikimus (anoreksija, bulimija, ortorekcija), psichologinį smurtą ir nemeilę sau, keliaujančią iš kartos į kartą. Ūlos (herojės) istorija sukurta, remiantis tikromis, valgymo sutrikimus patyrusių ar vis dar juos patiriančių, merginų istorijomis. Nieko neslepiant, kalbant atvirai ir keliant klausimus, į kuriuos kartais nors ir  nepatogu ieškoti atsakymų, bet jie būtini. Spektaklis nemoralizuodamas supažindina su valgymo sutrikimus ir psichologinį smurtą patiriančio žmogaus kelione, kurioje, laimei, spėta laiku paspausti „STOP“ mygtuką. O kiek yra tų, kurie to STOP mygtuko vis dar neranda? Kiek tų, kurie nežino, jog toks mygtukas egzistuoja? Kiek tų, kurie apie jį yra girdėję, kai kurie iš tolo jį mato, bet nežino, kaip iki jo nueiti? Kiek tų, kurie vis dar neigia, kad valgymo sutrikimai apskritai yra liga? Kiek tų, kuriems gėda pripažinti, kad diena iš dienos išgyvena šią kovą su liga, bet nežino, kaip iš to besisukančio rato ištrūkti? Kiek tų, kurie žino, kad tame rate yra, tačiau neįsivaizduoja, kad laiku nesustojus, visa gali pasibaigti kova dėl gyvybės? Kiek tų, kurie vis dar nežino, kur reikia kreiptis, jeigu artimas serga šia liga? Kiek yra tų, kurie vis dar tiki, kad patys gali pasveikti ir yra įsitikinę, kad nereikia pagalbos? Kiek yra tų, kurie ligos vedini vieną dieną nori iš jos ištrūkti, o kitą –  atstumia pagalbą ir artimieji nebežino, ką daryti? Kiek artimųjų, kurie net neįtaria, kad sesuo, brolis, mama serga šia liga ir pastebi, kai ši būna stipriai pažengusi ir tuomet be profesionalios pagalbos neįmanoma sustoti? Kiek tų, kurie vis dar tiki, kad tai yra „paaugliškas marazmas“? Sklando daug legendų, o tylėdami suteikiame galimybę toms legendoms sklisti toliau. Vienintelis vaistas nuo šio legendos viruso – atviras, jautrus pokalbis. Be moralizavimo. Be didaktikos. Kviečiantis ne tik klausyti, išgirsti, bet ir pasikalbėti. Kartu. Palaikant vienas kitą.

Spektaklis per ketverius metus pasiekė didžiąją dalį Lietuvos paauglių. Po spektaklio paauglės dažnai sugrįžta su savo istorijomis ir pagalbos prašymu. Kai kurios merginos, pamačiusios spektaklį ir išdrįsusios prakalbti su spektaklio autore, ryžosi kreiptis pagalbos į specialistus. Tai didelis įrodymas, jog spektaklis, kad ir koks būtų nepatogus – svarbus. „SEEN“  nėra skirtas vien tik paaugliams. Jis skirtas ir tėvams bei mokytojams. Turime puikių pavyzdžių, kuomet po susitikimo su paaugliais, mokyklos sugrįžta su prašymu spektaklį parodyti tėvams. Taip ištiesiamas tiltas į pokalbį. Gal ir ne itin patogų, bet nūdienoje labai svarbų. Norėdami išsaugoti kitus, visų pirma turime žinoti, kaip atpažinti pavojaus signalus ir turėti bent minimalios informacijos, ką daryti, juos išgirdus.

„Kažkas pasakė: gyvensim tūkstančius myliu. Tai ir kyla klausimas: nuo kada pradėsim skaičiuoti?“

Po spektaklio norinčius kviečiame pasilikti pokalbyje su šio spektaklio autore Andra Kavaliauskaite.