ConTempo 2025: TREMOLO | Laura Kutkaitė / MMLAB (Lietuva)

„tremolo“ (it. virpantis) – muzikinis terminas, reiškiantis daugiakartį, greitą vieno garso, intervalo ar akordo kartojimą. 

Kas mums buvo ir yra daug kartų kartojama? Kas lieka nutylėta, bet ką norėtųsi žinoti, suvokti ir išgirsti iš kito tam, kad kiekviena mūsų jaustųsi normalia ir sveika savo seksualiniame gyvenime? 

Režisierė renkasi performatyvios paskaitos formatą, kuris geriausiai leidžia paliesti moters kūno pažinimo, seksualinės sveikatos, savivertės temas per pagrindinę – seksualinio malonumo – prizmę. Tyrimais paremtą informaciją kūrėja jungia su dokumentinėmis istorijomis žmonių, save identifikuojančių kaip moteris.

Jaunųjų kūrėjų programos partneris – „Baltisches Haus“.

Idėja, dramaturgija ir režisūra: Laura Kutkaitė

Atlikimas: Kristina Morta P. B., Laura Kutkaitė

Choreografė: Agnietė Lisičkinaitė

Kompozitorė ir vokalo konsultantė: Jūra Elena Šedytė 

Grafikos ir animacijos autorė: Sofija Laurušonytė

Asistentė dramaturgijai: Emilija Griškonytė

Kostiumų dailininkė: Elena Marija Veleckaitė

Šviesų dailininkas: Julius Kuršis

Fotografė (vizualų): Gintarė Sadauskaitė

Grimas: Sidas Martinavičius

Prodiuserė: Rusnė Kregždaitė

Koordinatorė: Greta Senkutė

Premjera: 2025 m.

Organizatoriai: MMLAB teatras ir „Bilietų nėra“.

Svarbi informacija:

• Dalyvaudami šiame renginyje ir būdami jo patalpose jūs sutinkate būti fotografuojami, filmuojami ir įrašomi. 

• Kūrinyje vaizduojamas nuogas kūnas, pristatomos jautrios su intymumu susijusios istorijos.

• Į renginį kviečiame atsinešti mobiliuosius telefonus.

• Neprieinama žmonėms su judėjimo ir klausos negalia.

Laura Kutkaitė yra Lietuvos teatro menininkė. Jos debiutinis spektaklis „Sirenų tyla“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) 2022 m. laimėjo jai geriausios Europos jaunosios režisierės titulą festivalyje „Fast Forward“ Drezdene. 2023 m. kūrėja čia pristatė premjerą su vokiečių aktoriais. Tais pačiais metais Lietuvoje už spektaklį „Teiresijo krūtis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) Kutkaitė buvo nominuota Auksiniam scenos kryžiui kaip geriausia jaunoji menininkė.

Kutkaitės kūryboje atsiskleidžia temos, susijusios su kūnu, lytimi, socialine atskirtimi ir tapatybės kontrole. Feminizmą ji suvokia kaip intelektualinį įsipareigojimą, o kiekvienas jos darbas tampa pastanga laisvinti patriarchato suvaržymus bei įgalinti moteris. Režisierė vertina pažeidžiamumą ir daug dėmesio skiria kūrybiniam procesui – vidiniai kūrėjų vyksmai dažnai perkeliami į sceną, todėl riba tarp vaidybos ir dokumentikos sąmoningai naikinama. Svarbiausias įrankis Kutkaitės kūryboje – humoras, kuris padeda geriausiu būdu perskrosti norimas temas.