Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės balsai

Renata Dubinskaitė, mecosopranas

Andrea Buccarella, vargonėliai, klavesinas

Rodrigo Calveyra, meno vadovas, kornetas, išilginė fleita

Vazų dinastija vėlyvojo Renesanso laikotarpiu buvo viena muzikaliausių valdovų giminių Europoje. Ypač išsiskyrė Žygimantas Vaza, kuris dar vaikystėje mokėsi dainuoti ir groti klavesinu, o augdamas tarp jėzuitų muzikantų, atvykusių iš Romos „Collegium Germanicum“, turėjo galimybę susipažinti su Giovannio Pierluigio da Palestrinos, ryškiausio Romos mokyklos atstovo, muzika. Karūnuotas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, Žygimantas Vaza pasamdė 16 muzikantų iš Italijos, kuriems vadovavo kompozitorius Annibale Stabile – Palestrinos mokinys ir didžiosios popiežiškosios Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos kapelmeisteris. Tarp įspūdingų italų muzikantų, tarnavusių Žygimantui Vazai, buvo ir Tarquinio Merula, Luca Marenzio bei Giovanni Valentini. Svarbu paminėti, kad Žygimantas Vaza, jo dvaras ir muzikantai keletą mėnesių per metus gyveno Vilniuje, tad jų muzikinė veikla skleidėsi ir čia. 

Panašu, kad Žygimanto Vazos sūnus ir įpėdinis Vladislovas paveldėjo jo meilę muzikai – tai lėmė, kad Vilniuje pirmosios operos buvo pastatytos anksčiau nei Paryžiuje ar Londone! Vazų karališkoji kapela tapo garsia visoje Europoje, todėl nemažai italų kompozitorių, tokių kaip Francesco Rognoni, Francesca Caccini, Benedetto Ferrari ir Giovanni Girolamo Kapsbergeris, šiems valdovams skyrė reikšmingus muzikinius kūrinius. 

Programa „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės balsai“ pristato XVII a. pradžios kompozitorius, kurie dedikavo savo kūrinius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovams ar dirbo jų dvare, ir atskleidžia muziką mylėjusių Vazų dinastijos valdovų įtakingumą Europos muzikos scenoje.

„Canto Fiorito“ koncertavo įvairiose šalyse, įskaitant Austriją, Estiją, Italiją, Jungtinę Karalystę, Latviją, Lenkiją, Nyderlandus, Norvegiją, Slovėniją, Švediją ir Vokietiją, inicijavo didelį europinį projektą „Hanzos kelias“, finansuotą programos „Kūrybiška Europa“. Jo metu buvo surengti koncertai Lietuvoje, Braitono senosios muzikos festivalyje, Hanzos dienose Rostoke, „Jeunesse“ festivalyje Vienoje, „Glasperlenspiel“ festivalyje Tartu, Bacho kamerinės muzikos festivalyje Rygoje, Amsterdame. 

2017 m. Kretingos pranciškonų bažnyčioje R. Calveyra inicijavo tarptautinį Kretingos senosios muzikos festivalį, skirtą seniausiems Lietuvoje (1680) vargonams. Kiekvienais metais festivalis pristato garsiausius pasaulyje senosios muzikos atlikėjus ir ansamblius. 

„Canto Fiorito“ repertuare yra Baroko operos spektaklių, tokių kaip Alessandro Stradellos „La Circe“ ir Johanno Sebastiani „Pastorello musicale“ (ankstyviausia išlikusi vokiečių opera). Šiemet ansamblis pristatys Georgo Friedricho Händelio operą „Alčina“. „Canto Fiorito“ jau šeštus metus įgyvendina koncertų ciklą, skirtą žymiausiam Vilniaus Baroko architektui Jonui Kristupui Glaubicui. Jis aktyviai bendradarbiauja su Klaipėdos kameriniu orkestru, taip pat įgyvendino bendrus projektus su Austrijos, Lenkijos, Norvegijos ir Švedijos senosios muzikos ansambliais.

„Canto Fiorito“ daug dėmesio skiria edukacijai Lietuvos regionuose – suorganizavo ansamblio rezidencijas Paparčių kaime (3 metai) ir Kintų miestelyje (2 metai), jose vykdė edukacinę ir koncertinę veiklą vietos bendruomenėms. Be to, ansamblis įgyvendino tarptautinį edukacinį projektą vaikams apie istorinius bažnyčios vargonus penkiuose Lietuvos regionų miestuose. 

2014 m. ansamblis išleido kompaktinę plokštelę „Deus Deus Meus“, kurioje skamba XVII a. Vilniuje dirbusio kompozitoriaus Giovanni Battistos Cocciolos muzika. 2021 m. „Brilliant Classics“ išleido albumą „Barbara Strozzi. La voce sola“, ją „Canto Fiorito“ įrašė kartu su ansamblio soliste Renata Dubinskaite. 2024 m. toje pačioje įrašų leidykloje buvo išleista jubiliejinė, ansamblio dešimtmečiui skirta plokštelė „Nuo Romos iki Vilniaus: italų muzikos įtaka Vazų dvare“.